Stebėsena suteikia svarbių ekologinių duomenų
Bendrovė „Nord Stream“ planuoja investuoti 40 mln. eurų į aplinkos ir socialinių aspektų stebėsenos programas (angl. Environmental and Social Monitoring Programmes – ESMP), kurių tikslas – stebėti dujotiekio tiesimo ir eksploatavimo poveikį iki 2016 metų.
Kaip nurodyta nacionaliniuose leidimuose, kuriuos suteikė Rusija, Suomija, Švedija, Danija ir Vokietija, bendrovė „Nord Stream“ parengė penkias nacionalines aplinkos stebėsenos programas. Kiekvienos iš jų tikslas – fiksuoti bet kokį poveikį aplinkai, kurį sukels vamzdyno tiesimas ir eksploatavimas, atitinkamoje jurisdikcijoje. Nacionalinės stebėsenos programos parengtos pagal kiekvienos šalies nustatytus reikalavimus. Nacionalinėse ESMP numatytus tyrimus vykdo daugiau nei 20 bendrovių, jos fiksuoja, ar dviejų linijų dujotiekio „Nord Stream“ tiesimas turėjo kokį nors poveikį Baltijos jūros augmenijai ir gyvūnijai, ir jeigu turėjo, koks tai buvo poveikis.
Penkios šalys, penkios programos
Programos įgyvendinamos nuo pat dviejų linijų dujotiekio linijos tiesimo pradžios 2010 m. balandį. Jos bus tęsiamos ir abiejų linijų eksploatavimo laikotarpiu iki 2016 metų. Per 2010 ir 2011-uosius metus „Nord Stream“ investavo 20 mln. eurų į Aplinkos ir ESMP. Stebėsenos rezultatai padės užtikrinti, kad būtų laikomasi nacionalinių leidimų sąlygų, ir prireikus bus naudojami koregavimo veiksmams atlikti.
Stebima šešiolika objektų, tarp jų vandens kokybė, jūros dugno būklės atsikūrimas ir žuvų, paukščių bei žinduolių populiacijos. Kai kurie objektai vienose šalyse stebimi, kitose – ne, atsižvelgiant į aplinkos skirtumus ir dujotiekio tiesimo darbų pobūdį konkrečiose vietose. Mėginiai imami iš maždaug tūkstančio tiriamų maršruto vietų Rusijoje, Suomijoje, Švedijoje, Danijoje ir Vokietijoje. Jie analizuojami tarptautinį pripažinimą pelniusiose laboratorijose. Gauti duomenys kaupiami „Nord Stream“ metinėje stebėsenos ataskaitose ir pateikiami visų penkių šalių valdžios institucijoms, be to, jie viešai prieinami mūsų bibliotekoje. Be ataskaitų, kurias „Nord Stream“ rengia pagal stebėsenos duomenis, bendrovė yra įsipareigojusi tyrimų duomenis pateikti organizacijai HELCOM, kurios tikslas – saugoti Baltijos jūrą. Duomenys, gauti vykdant stebėsenos programas, padės parengti HELCOM Baltijos jūros veiksmų planą, kuriuo bus siekiama iki 2021 m. atkurti gerą ekologinę Baltijos jūros aplinką.
Tvirtas pagrindas
Kad būtų galima klasifikuoti šiuo metu renkamus duomenis, prieš tiesiant dujotiekį buvo atlikta daug tyrimų (pirmasis – 1995 m.), per kuriuos surinkti normatyviniai duomenys apie Baltijos jūros augmeniją ir gyvūniją. Taigi visi rodikliai, surinkti vykdant stebėsenos programas, atitinka poveikio aplinkai vertinimų, kuriuos reikėjo atlikti norint gauti leidimus tiesti dujotiekį, normatyvus.
Pagrindinis galimas poveikis aplinkai gali būti padarytas per dviejų linijų dujotiekio tiesimo etapą, bet ne klojant pačius vamzdžius. Vamzdžiai, palietę jūros dugną, sukels tik nedidelį drumstumą arba dulkių debesį, kuris greitai nusės. Didesnį poveikį turės po vandeniu atliekami tiesybos darbai, tokie kaip vagojimas, tranšėjų kasimas ir uolienų klojimas, tačiau ir šis poveikis bus tik laikinas. Aplinka bus stebima ir pirmus kelerius dujotiekio eksploatavimo metus.
Kai dujotiekio linijos bus nutiestos, jos neturėtų daryti įtakos gamtai, išskyrus vieną teigiamą aspektą: dujotiekis gali tapti dirbtiniu rifu, sukursiančiu naują augmenijos, žuvų ir kitos gyvūnijos arealą.