Gamtinės dujos: svarbi energijos rūšių derinimo dalis
Didėjantis energijos poreikis Europoje sukėlė diskusijas, koks turėtų būti idealus kuro rūšių derinys, kuris ateityje geriausiai patenkintų didėjančius Bendrijos poreikius. Europos Sąjunga užsibrėžė tikslą „20–20–20“: iki 2020 m. 20 proc. sumažinti šiltnamio dujų emisijas (palyginti su 1990 m.).
Gamtinės dujos yra labiausiai aplinką tausojantis iškastinis kuras, pasižymintis mažiausiomis CO2 emisijomis. Gamtinėmis dujomis kūrenamos elektrinės išskiria 50 proc. mažiau CO2 negu elektrinės, kūrenamos akmens anglimis. 2010 m. rugpjūčio mėnesį paskelbtoje tyrimo ataskaitoje organizacija „Greenpeace“ tvirtina, kad gamtinės dujos yra vienintelis realus kelias į atsinaujinančios energijos amžių.
Gamtinės dujos – klimato kaitos prevencijos priemonė
Stebėtojai ir analitikai palygino įvairių energijos derinimo variantų (įskaitant gamtines dujas, naftą, akmens anglis, hidroenergiją, branduolinę energiją, taip pat atsinaujinančius energijos šaltinius: biodegalų, vėjo ir saulės energiją) sąnaudas, ekonominį pagrįstumą ir galimą poveikį aplinkai. Kiekvienas iš šių energijos šaltinių turi savo praktinę ir ekonominę reikšmę. Nafta išskiria maždaug 25 proc. daugiau teršalų negu dujos. Be to, dujos yra efektyvesnės: energija iš 55 mlrd. kub. m dujų (tokį dujų kiekį per metus bus galima transportuoti „Nord Stream“ dujotiekiu) prilygsta beveik 50 mln. tonų naftos arba kasmet papildomai 280 tanklaivių, kertančių Baltijos ir Šiaurės jūras.
Akmens anglys išskiria maždaug dvigubai daugiau CO2 negu gamtinės dujos. Yra vadinamosios švarios akmens anglių technologijos, bet jos pernelyg brangios. Be to, Europa jau priversta didinti akmens anglių importą, kad patenkintų energijos poreikį. Europos Sąjungos elektros energijos gamyboje akmens anglis pakeitus dujomis, CO2 išlakos sumažėtų 207 mln. tonų per metus. Tai daugiau, negu dabar šių teršalų išmeta Švedija, Suomija, Danija ir Baltijos šalys visos kartu. Jeigu 55 mlrd. kub. m dujų, transportuojamų „Nord Stream“ dujotiekiu per metus, būtų panaudota elektros energijos gamybai vietoj akmens anglių, metinės CO2 išlakos Europos Sąjungoje sumažėtų daugiau negu 112 mln. tonų.
Kažkada buvo manoma, kad pasaulinę ribotų energijos išteklių problemą padės išspręsti branduolinė energija, tačiau lieka neišspręsta daugybė klausimų dėl branduolinės saugos, saugumo ir branduolinių atliekų tvarkymo. Energija, kurią parūpins „Nord Stream“ dujotiekis, prilygsta 33 naujoms branduolinėms jėgainėms, kainuojančioms apie 100 mlrd. eurų. Remiantis JAV Atominės energetikos instituto duomenimis, tokiose jėgainėse kasmet susidarytų apie 660 tonų radioaktyviųjų atliekų.
Dujos kaip pereinamoji technologija
Gamtines dujas galima lanksčiai naudoti energijos gamybai greta kitų energijos šaltinių, pavyzdžiui, atsinaujinančių energijos šaltinių. Taigi dujos vaidins svarbų vaidmenį Europos Sąjungai toliau plėtojant atsinaujinančius energijos šaltinius (pavyzdžiui, vėjo, saulės, potvynių energiją), siekiant užsibrėžtų 2020 m. tikslų. Tačiau kol Europos Sąjunga užsitikrins saugų alternatyvios energijos tiekimą, praeis ne vieni metai, todėl "Nord Stream" dujotiekis bus labai svarbus siekiant patenkinti augančius šio regiono energijos poreikius.
Kadangi daugelis ekologinių nevyriausybinių organizacijų pirmumą teikia dujoms, o ne kitam iškastiniam kurui, nes dujos pasižymi minimaliu poveikiu aplinkai, būtent šis kuras dar ilgus metus bus naudojamas kaip pereinamoji technologija. Organizacijos „Greenpeace“ tyrimas „Energetikos [r]evoliucija – tvarios pasaulinės energetikos perspektyvos“ parodė, kad elektros energijos sektorius pirmasis palaipsniui nutrauks iškastinio kuro naudojimą – iki 2070 metų. Daugiau nei 93 proc. elektros energijos bus gaminama naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, o likusios gamtinėmis dujomis kūrenamos elektrinės bus naudojamos kaip rezervinės energijos šaltiniai.
Nors „Nord Stream“ nėra vienintelis planuojamas vamzdynas dujoms importuoti, jo tiesimas šiuo metu labiausiai pasistūmėjęs į priekį – pirmoji dujotiekio linija jau užbaigta ir tiesiama antroji. Manoma, kad iki 2015 m. nebus nutiestas joks kitas svarbus naujas dujotiekis, kurio pralaidumas viršytų 10 mlrd. kub. m dujų per metus. Antroji linija bus baigta tiesti trečią 2012 m. ketvirtį, o dujos ja bus transportuojamos nuo tų pačių metų paskutiniojo ketvirčio. Abiem dujotiekio linijomis kasmet į Europą bus galima transportuoti iki 55 mlrd. kub. m dujų.
Vienas pagrindinių telkinių, iš kurių bus tiekiamos gamtinės dujos į „Nord Stream“ vamzdyną – „Južno-Russkij“. Iš jo kasmet galima išgauti 25 mlrd. kub. metrų dujų. Šis dujų telkinys yra plėtojamas jungtinės „Gazprom“, „E.ON Ruhrgas“ ir „Wintershall“ kompanijos „Severneftegazprom“. Sujungdamas didžiulius dujų išteklius Rusijoje su Europos dujotiekių tinklu, „Nord Stream“ galės aprūpinti energija daugiau kaip 26 mln. namų ūkių. Be to, šis privataus kapitalo finansuojamas „Nord Stream“ projektas, užtikrinsiantis Europai labai reikalingą energijos tiekimą, Europos mokesčių mokėtojams nieko nekainuos.