Vamzdynas per daugybės šalių vandenis
„Nord Stream“ dujotiekis yra tarpvalstybinis, tai vienas iš unikalių projekto aspektų. Šio dujotiekio vamzdynai kerta Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritorinius vandenis ar išskirtines ekonomines zonas.
Taigi prieš pradedant tiesti šį dujotiekį reikėjo gauti minėtų šalių leidimą. Bendrovė „Nord Stream" plačiai konsultavosi su kiekviena šalimi, kad vamzdynas visapusiškai atitiktų jų teisės aktus. Be paminėtų penkių valstybių, dujotiekis gali turėti įtakos Estijai, Latvijai, Lietuvai ir Lenkijai. Todėl į konsultacijų procesą buvo įtrauktos ir šios keturios šalys.
Konsultacijos su devyniomis Baltijos jūros šalimis
1991 m. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija Suomijos mieste Espo priėmė konvenciją – susitarimą, įpareigojantį šalis vertinti projektų poveikį aplinkai pačioje planavimo pradžioje. Espo konvencija įpareigoja ją pasirašiusias šalis pranešti ir konsultuoti vienai kitą apie svarbius projektus, kurie tarptautiniu mastu gali turėti svarbią įtaką aplinkai. Tarptautinio konsultacijų proceso pagal Espo konvenciją tikslas buvo suteikti visoms šalims, kurioms „Nord Stream“ dujotiekis galėjo turėti įtakos, galimybę susipažinti su galimu projekto poveikiu. „Nord Stream“ parengė plačią ataskaitą („Nord Stream“ Espo ataskaitą), kurioje apibendrino, kokį tarpvalstybinį poveikį aplinkai turėtų šis dujotiekis. Atliekant poveikio aplinkai vertinimą tarpvalstybiniu mastu skatinamos koordinuotos pastangos saugoti aplinką ir suteikiama galimybė savo nuomonę išsakyti visuomenei ir kitiems suinteresuotiems asmenims.
Plati Baltijos jūros ekosistemos analizė
Espo ataskaitoje pateikiami ne vienus metus trukusių plačių mokslinių tyrimų, praktinių tyrimų ir žvalgymų rezultatai. Ši ataskaita – ne tik svarbus projekto etapas, bet ir žinių šaltinis, pateikiantis išsamią Baltijos jūros ekosistemos ir jūros dugno išilgai dujotiekio maršruto analizę. Espo ataskaita išversta į 10 kalbų, ją galima atsisiųsti iš mūsų bibliotekos.
Leidimai tiesti „Nord Stream“ dujotiekį
Kadangi dujotiekis kerta Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritorinius vandenis ir (arba) išskirtines ekonomines zonas, jam tiesti reikėjo gauti šių penkių šalių leidimus.
Visi leidimai tiesti dujotiekį buvo gauti iki 2010 m. vasario mėnesio. Planuojami darbai galėjo turėti įtakos ir kitoms Baltijos jūros valstybėms, todėl į tarptautines konsultacijas buvo įtrauktos ir Lenkija, Lietuva, Latvija bei Estija. Nacionaliniam leidimui gauti nacionaliniuose teisės aktuose paprastai reikalaujama atlikti poveikio aplinkai vertinimą (PAV). Šio PAV pagrindą sudaro bendrovės „Nord Stream“ inicijuoti ir atlikti platūs Baltijos jūros dugno bei ekosistemos tyrimai ir žvalgymai.
Įsipareigojimas mažinti poveikį aplinkai
PAV tikslas yra nustatyti, numatyti ir įvertinti būdus mažinant arba šalinant galimą numatomo projekto poveikį biofizinei ir socialinei aplinkai. Poveikio aplinkai mažinimo priemonių pavyzdžiai: vengti jautrių vietovių, statybos darbų grafiką sudaryti taip, kad šie darbai netrikdytų vandens paukščių perėjimo ir žuvų neršto sezonų, naudoti kontrolės priemones, neleidžiančias pasklisti nuosėdoms.
PAV buvo atliktas visose šalyse, kurias kerta dujotiekis ir iš kurių reikėjo gauti leidimą tiesti ir eksploatuoti dujotiekį. Iki 2009 m. kovo pradžios bendrovė „Nord Stream“ pateikė PAV ataskaitas pagal nacionalines paraiškų teikimo procedūras. Ataskaitos pagrįstos plačiais aplinkos tyrimais. „Nord Stream“ Espo ataskaita buvo pateikta visų penkių šalių, per kurių teritorinius vandenis bus tiesiamas dujotiekis, ir šalių, kurioms projektas gali turėti įtakos, valdžios institucijoms.
Be to, laikydamasi susitarimų su Baltijos regiono valdžios institucijomis, bendrovė „Nord Stream“ parengė išsamią aplinkos stebėsenos programą, kuri pradėta vykdyti prasidėjus dujotiekio tiesimo darbams 2010 m. balandžio mėnesį ir tęsis iki 2016 metų.
