„Nord Stream“ vamzdyno planavimas
„Nord Stream“ vamzdyno maršrutas per Baltijos jūrą yra pats tiesiausias kelias, sujungsiantis didžiulius gamtinių dujų išteklius Rusijoje su energetikos rinkomis Europos Sąjungoje. Dviejų linijų dujotiekis užims mažiau nei vieną šimtą tūkstantąją Baltijos jūros dugno ploto dalį, o jo tiesimas buvo suplanuotas taip, kad poveikis jūros dugno aplinkai būtų minimalūs, vietinės reikšmės ir laikinas.
Kad iki minimumo sumažintų galimą ilgalaikį žalingą poveikį jūros dugnui, bendrovė „Nord Stream“ tyrimams atlikti pasitelkė garsius nepriklausomus jūrinių ir hidrografinių tyrimų ekspertus. Tyrimais taip pat buvo siekiama užtikrinti, kad dujotiekio eksploatavimas būtų saugus ir kad vamzdynas jūros dugne išliktų stabilus per visą eksploatavimo laikotarpį. 1997 m. pradėta galimybių studija dėl dujotiekio tiesimo per Baltijos jūrą. Nuo to laiko nuodugniai ištirta daugiau nei 2500 kv. km numatomo maršruto. Per pirminį etapą ištirtas platus jūros koridorius, kad jame būtų galima suprojektuoti planuojamą vamzdyno maršrutą. Tada siauresniame šio koridoriaus ruože atlikti detalesni ir konkretesni tyrimai. Po pirminio tyrimo nuo 2005 iki 2008 m. vyko detalesni tyrimai, apimantys siauresnius galimo dujotiekio maršruto ruožus.
Optimaliam maršrutui ištirti ir suplanuoti, taip pat galimam poveikiui aplinkai ištirti išleista daugiau kaip 100 mln. eurų. Tai padėjo atlikti vieną iš nuodugniausių Baltijos jūros ekosistemos tyrimų, kuriame dalyvavo tarptautinė mokslininkų ir inžinierių komanda.
Planavimo etape dalyvavo devynios šalys
Kadangi dujotiekis turėjo būti tiesiamas per Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritorinius vandenis ar išskirtinę ekonominę zoną, be to, galėjo turėjo įtakos ir kitoms šalims, pagal Espo konvenciją buvo būtina atlikti platų leidimų gavimo ir konsultacijų procesą. Projekto planavimo etape buvo įdiegti nauji skaidrumo ir tarptautinio bendradarbiavimo standartai tarptautiniam poveikio aplinkai vertinimui atlikti: pagal Espo konvencijos procesą „Nord Stream“ projektas visas devynias Baltijos jūros šalis įtraukė į vienas sudėtingiausių kada nors vykusių tarptautinių aplinkosaugos konsultacijų.
Espo procesas pagal „Nord Stream“ projektą buvo pradėtas 2006 m. lapkritį ir tęsėsi iki 2007 m. vasario. Šio proceso metu „Nord Stream“ vykdė ir tarptautines konsultacijas, suteikusias galimybę visoms šalims, kurioms projektas galėjo turėti įtakos, detaliai jį išnagrinėti. Nuo 2007 m. vasario iki 2009 m. birželio mėnesio Baltijos jūros šalyse vyko daugiau nei 200 viešų svarstymų, susitikimų su suinteresuotais asmenimis ir konferencijų. Leidimai tiesti dujotiekį gauti iki 2010 m. vasario mėnesio, o darbai prasidėjo 2010 m. balandį.
Projekto logistika
2006 m. „Nord Stream“ projekto ekspertai pradėjo logistikos planavimą. Tai buvo labai svarbus projekto etapas laiko atžvilgiu. 2006-aisiais, likus ketveriems metams iki pirmosios dujotiekio linijos tiesimo pradžios, buvo parengtas pirmas logistikos planas, kuriame apibrėžti svarbiausi aspektai. Į „Nord Stream“ projekte dalyvaujančių uostų infrastruktūrą buvo investuota daugiau nei 100 mln. eurų, šios investicijos sudarė projekto žaliosios logistikos koncepcijos pagrindą.
Dviejų linijų dujotiekį sudaro daugiau kaip 200 tūkst. betonu dengtų vamzdžių. Projekto logistikos grandinę sudaro šių vamzdžių gamyba, dengimas betonu, sandėliavimas ir galiausiai transportavimas į vamzdynų tiesimo laivus. 2010 m. balandžio mėnesį pradėjus tiesti pirmąją dujotiekio liniją, penkiuose strategiškai pasirinktuose Baltijos jūros uostuose jau buvo sandėliuojama maždaug du trečdaliai šiai linijai reikalingų vamzdžių. Visi į projektą pasitelkti uostai įtraukti į trumpųjų transportavimo maršrutų ir gabenimo laivais bei traukiniais strategiją. Ši trumpųjų maršrutų koncepcija kartu su aplinkai draugišku gabenimu laivais bei traukiniais padės išvengti apie 200 tūkst. tonų CO2, palyginti su kitais gabenimo variantais.
Už žaliosios logistikos koncepciją 2010 m. „Nord Stream“ iš Vokietijos logistikos asociacijos gavo prestižinį Vokietijos logistikos apdovanojimą. 2012 m. balandžio viduryje, pristačius paskutinį dujotiekio vamzdį, buvo sėkmingai užbaigta ši sudėtinga tarptautinė logistikos programa.